Mūsų vaikinų kelionė į Čekiją :)

2015-02-10

Praeitą savaitę mūsų vaikinai: Audrius, Augis ir Artūras, svečiavosi Čekijoje. Paprašiau jų trumpai parašyti apie kelionę ir kaip jiems sekėsi.. Ir štai apie viską pasakoja mūsų iškalbingasis Augis 🙂 O, kad žodžiai neliktų tik žodžiais, pridedame ir nuotraukų 🙂

Augis: „Vasario 4-6 dienomis aš, Audrius ir Artūras lankėmės pas mūsų partnerius ETA kompaniją Čekijos Zlino mieste. Išvykę ankstų trečiadienio rytą iš Alytaus, po 12 val. kelionės pasiekėme Zlino miestą, Čekijoje.

300.000 gyventojų turintis Zlino miestas , išsidėstęs  pietvakarių Moravijos kalnų tarpekliuose abipus Drevnicės upės krantų. Visa šio miesto istorija susijusi su p. Tomaš Bata, kuris 20 a. pradžioje apsilankęs Amerikoje, nukopijavo tam tikrą verslo modelį, ir pradėjo vieną po kito steigti gamyklas ir fabrikus kviesdamas dirbti į Zlina aplinkinių regionų  gyventojus. Tas verslas- batų siuvimas, čekai labai nustebo, kad pavardė Bata ir lietuviškas žodis – batas, taip artimai asocijuojasi. Taigi p. Batos dėka Zlinas nuo 4000 gyventojų 1932 m. išsiplėtė iki Šiaulių dydžio miesto dabar.

Įsikūrus viešbutyje, mus aplankė p. Martinas Jordanas, su kuriuo ir ETA firmos komercijos direktoriumi vakarieniavome. (Beje komercijos direktorius kalba rusiškai ir truputį lietuviškai, praktiką atlikęs Kaune sovietmečio laikotarpiu pagal studentų mainų programą).

Visą sekančią dieną praleidome ETA kompanijos organizuotose produktų bei marketingo mokymuose, kur jų produktų treneris p. Balogas smulkiai pasakojo apie ETA produktų privalumus, pardavimų subtilybes.

Per pietus aplankėme buvusį miestelio steigėjo bei fundatoriaus ofisą, istorinį pastatą, kuris 1935 metais buvo aukščiausias Europoj ir kur dabar veikia miesto savivaldyvė, bei T. Batos muziejus. Nustebino 1932m. statytame pastate veikiantis liftas – kabinetas, kai kyli maždaug 20 kv.m patalpa su veikiančiais viduje telefonais, vandentiekiu, šildymo sistema. Taigi va tokiu liftu pasikėlėme į pastato viršų apžvelgti miesto iš paukščio skrydžio.

Vakarienę vėl praleidome p. Jordano ir Gašeko draugijoje, bet tam neturėjome per daug laiko, nes norėjosi gerai pailsėti prieš 12 val. kelionę namo. Grįžome jau šeštadienio naktį pasisėmę įspūdžių, susipažinę su mūsų partnerių kolektyvu.”